gaištus

gaištùs, -ì adj. (4) 1. kuris gaišta arba gaišina: Gaištus ir varginantis triūsas rš.

gaĩščiai adv.: Kūlius dirbant lengviau, bet gaiščiau MTtIV65.

2. SD194 nykstantis, blankus, neryškus: Prie mėnio šviesumo matosi pora gaiščių šešėlių srš.